Prieš 600 metų įvyko istorinis Žalgirio mūšis

   Liepos 15- ąją minime Žalgirio mūšio pergalės 600-ąsias metines. Prieš 600 metų įvykęs Žalgirio mūšis ir jo vardas išlieka lietuviškumo simboliu, ugdančiu patriotiškumą.   Istorikų teigimu, prieš 600 metų liepos 15-ąją Žalgirio mūšyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės jungtinės pajėgoms sumušus Kryžiuočių ordino kariuomenę, Lietuvos neištiko Prūsijos likimas. Šis viduramžių mūšis sustabdė du šimtus metų trukusį kryžiuočių veržimąsi į Rytų Baltijos žemes.

Istorikai apie Žalgirio mūšį:

   Pasak istoriko Tomo Baranausko, jei ne tokia šio viduramžių mūšio baigtis, mus, taip pat ir Latviją, būtų ištikęs Prūsijos likimas - niekas Lietuvoje jau nebekalbėtų lietuviškai.
   Gaila, kad negalime paskaityti šio mums svarbaus mūšio dalyvių prisiminimų. "Apskritai nebuvo žmogaus, kuris būtų viską matęs ir gerai žinotų, kaip vyko mūšis, - teigė T.Baranauskas. - Juk kariuomenė buvo išsidėsčiusi maždaug penkių kilometrų ruožu, tad kiekvienas galėjo išvysti tik tai, kas dėjosi aplinkui, o ne visumą. Daugiausia žinojo vadai - Vytautas ir Jogaila, bet jie jokių užrašų nepaliko", - sakė istorikas. Tikrasis mūšio vaizdas neužfiksuotas ir jokiame mūšio liudininko piešinyje. Tuos piešinius, kuriuos turime, piešė ne dalyviai, o kiti, tik įsivaizdavusieji mūšį. Vis dėlto galima numanyti, kaip atrodė šios kautynės. („Lietuvos žinios“)

Faktai:
1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Šis mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą.

   Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila , kuriam tuo metu buvo apie 60 metų ir kuris liepos 15 d. rytą Lietuvos Didįjį Kunigaikštį Vytautą paskyrė vyriausiuoju karo vadu.

   Mūšis įvyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žaliagiris“) kaimelio, tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio mūšiu, vokiečiai ir kitų vakarų Europos šalių žmonės – Tannenbergo mūšiu (lietuviškai „Eglių kalno“).

   Žalgirio mūšio trukmė – 10 valandų. Lietuviai žygiavo iš Kauno, Vilniaus, Trakų, Gardino, Drohičino, Melniko, Lydos, Medininkų.

Miškininkai paminėjo legendinio mūšio sukaktį

   Balandžio 23-ąją Marijampolės miškų urėdijos iniciatyva Liubavo apylinkėse ties dabartine Lietuvos ir Lenkijos siena ąžuolais ir maumedžiais buvo apželdintas 1,8 hektaro žemės plotas. Pasodinta 600 ąžuolų, 600 maumedžių bei viena popiežiaus pašventinta pušelė. Mišką sodino Marijampolės miškų urėdijos ir Lenkijos Suvalkų urėdijos miškininkais kartu su talkininkais iš abiejų valstybių.
   Pasienyje bendromis jėgomis pasodintas miškas  įamžino abiems tautoms svarbų istorinį įvykį legendinį Žalgirio mūšį..
   Balandžio 24 dieną atokiame Šilininkų miško kampelyje Šakių miškų urėdijoje Kidulių girininkijoje buvo pasodinta ąžuolų giraitė, įamžinusi Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Šalies Prezidentas Valdas Adamkus kartu su žmona Alma, nemažu būriu VšĮ “Gerumo ąžuolas” narių, miškininkų ir kitų gamtai neabejingų žmonių šia proga pasodino pusketvirto tūkstančio ąžuoliukų. Be ąžuoliukų, tame pat miško masyve Šakių rajono miškininkai dar pasodino ir apie 1,2 tūkst. eglaičių, keletą šimtų berželių.

   Kretingos rajono Kuniginės kaime, Lenkimų girininkijos valdose, pasodinta ąžuolų giraitė  Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui įamžinti. Medelių sodinimo šventę surengė Kretingos miškų urėdija, šiemet taip pat švenčianti jubiliejų - 90-ąsias gyvavimo metines.
"Ir ąžuolas, ir Žalgirio mūšio pergalė yra labai brangūs kiekvienam lietuviui. Sumanėme šiuos jubiliejinius metus pažymėti prasmingu darbu, kuris bylos ateities kartoms apie meilę miškui, gamtai ir Tėvynei. Reikia sodinti ąžuolynus, ir kuo daugiau, nes ąžuolai nyksta Lietuvoje", - sakė gražaus sumanymo autorius Kretingos miškų urėdijos miškų urėdas Antanas Baranauskas.

   Zarasų miškų urėdijos miškininkai kartu su Šaulių sąjungos nariais šį pavasarį Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti pasodino 600 ąžuolų parką Zarasų rajone Cibulinės kaime. Šiandien, minint legendinio mūšio jubiliejų ,įkurtame Žalgirio  parke atidaromas koplytstulpis. Šventų mišių metu jis bus pašventintas. Renginyje dalyvauja miškininkai, rajono vadovybė, Šaulių sąjungos nariai.

   Šios miškininkų vykdytos akcijos, minint istorinę Žalgirio mūšio datą bus dar vienas rimtas prisilietimas prie tautos istorijos ir išliks ateities kartoms.

Generalinės miškų urėdijos informacija