Ūkininko patarėjas: Sugriautas mitas apie
pavyzdingą Švedijos miškininkystę
Švedijos
gamtos išsaugojimo draugijos (SSNC) pranešimas Švedijos miškininkystės modelis
slaptai sudrumstė mūsų šalies politikų, siūlančių reformuoti Lietuvos miškų
sektorių būtent pagal švedišką modelį, ir kai kurių miškininkystės pareigūnų
bei miško savininkų organizacijų vadovų nuotaikas.
Polikarpas
RAGOŽIS
ŪP korespondentas
Spalio
27 d. Ūkininko patarėjas straipsnyje Sugriautas mitas apie pavyzdingą
Švedijos miškininkystę rašo, kad SSNC pranešimas grindžiamas tyrimų,
atliktų nuo 2007 iki 2010 metų, rezultatais. Pranešime teigiama, kad didžiuliai
Švedijos natūralių miškų plotai dėl plynųjų kirtimų virsta milžiniškomis
kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei.
Biologiškai vertingi miškai yra plynai kertami nerimą keliančiais
tempais ir dideli natūralių miškų plotai yra nuolat ardomi, rašoma SSNC
pranešime. O vietoj natūraliai augusių medžių sodinami ištobulinti sodinukai ir
egzotiškų rūšių medeliai.
Kaip teigiama pranešime, po daugiau nei šimto metų intensyvios miškininkystės
Švedijos gamtovaizdyje beveik visiškai dominuoja tvarkomi įvairių stadijų
miškai po plyno kirtimo daugelis jų kurį laiką bus nederlingi. Tačiau
nepaisant tarptautinio susitarimo iki 2020 metų mažiausiai 17 proc. didinti
saugomos žemės plotą nuosekliuose ir ekologiškai tipiškuose arealuose, miškų sektorius
plynai kerta didžiulius išlikusių natūralių augaviečių plotus. Pranešime
apgailestaujama, kad šiandien Švedijoje yra saugoma mažiau kaip 4 proc.
produktyvių medynų.
Gamtos išsaugojimo draugija pažymi, kad Švedijoje iki šiol nėra produktyvaus
miško apsaugos veiksmų plano, o paskutiniai likę natūralūs miškai vis tiek yra
kertami plynai. Kadangi plyno kirtimo būdas, kuris beveik išimtinai yra
taikomas praktikoje, šiandien yra stipriausias veiksnys, vedantis Švedijos
miškų biologinės įvairovės krizės link, vartotojai ir gamintojai visoje
Europoje turi žinoti švedų metodus, rašoma pranešime.
Mes esame labai susirūpinę dėl miško ekosistemos ir mums gėda, kad tokia
turtinga šalis kaip Švedija veiksmingai neapsaugo miško biologinės įvairovės,
kad siektų nacionalinių ir tarptautinių aplinkos tikslų ir įsipareigojimų,
apgailestauja SSNC viceprezidentė Karin Astrom. Kitas pranešimo
bendraautoris Malin Sahlin teigia: Vertingi natūralūs miškai pavirto
vienarūšėmis plantacijomis su tokio paties amžiaus ir rūšies medžiais. Ir
toliau didėja Raudonasis rūšių sąrašas, o mūsų vietos dokumentavimas
demonstruoja, kad dėmesys, rodomas nykstančioms rūšims miškuose, kurie yra
paruošti plynam kirtimui ar jau yra plynai iškirsti, praktiškai neegzistuoja,
nes registruojami į Raudonąjį sąrašą įeinančių nykstančių rūšių arealai yra
kertami nerimą keliančiais tempais.
Ūkininko
patarėjas kalbino generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską, kuris ŪP sakė,
kad ir urėdijų specialistai lankėsi pas Skandinavijos šalių miškininkus. Tačiau
tik pažintiniais tikslais. Gen. urėdas pripažįsta, kad Švedijos ir Suomijos
medienos ruošos technologijos ir naudojama technika yra tobuliausia, tose
šalyse dominuoja plynieji kirtimai. Pasak B. Sakalausko, biologinės įvairovės
išsaugojimo prasme mūsų miškininkai eina absoliučiai skirtingu, negu švedai,
keliu. Pas mus plynieji kirtimai keičiami į neplynuosius, kurie jau siekia
apie 30 proc. visų kirtimų. Todėl mums švedų ūkininkavimas miškuose
nepriimtinas. Mes savo ūkininkavimo principus patobulinome, atsižvelgdami į
Centrinės Europos šalių principus, kurių vienas svarbiausių tikslų biologinės
įvairovės išsaugojimas. Ir šia prasme galime didžiuotis Lietuvoje biologinės
įvairovės gausa yra didžiausia iš visų ES valstybių, pareiškė gen. urėdas.
Ir iš tikrųjų mūsų natūralūs miškai yra apsaugoti visi jie (apie 500 tūkst.
ha) priklauso saugomoms teritorijoms pagal natūralumo lygį. B. Sakalausko
teigimu, Lietuvoje nėra absoliučiai natūralių miškų. Yra tik artimi taigai, kur
nėra jokių žmogaus veiklos pėdsakų. Bet pas mus, plėtojant ekonomiką, dalis
miškų turi būti eksploatuojama. Aš manau, kad balansas tarp biologinės
įvairovės saugomo ploto ir eksploatacinių miškų Lietuvoje yra optimalus,
sakė gen. urėdas B. Sakalauskas.
Be to, sąlygos biologinei įvairovei egzistuoti mažiausiai pažeidžiamos vykdant
neplynuosius kirtimus, kurių kasmet daugėja. Na, o atkuriant plynųjų kirtimų
vietas, spygliuočiai mišrinami su lapuočiais.
Kaip
straipsnyje teigia Ūkininko patarėjas, kai internete angų kalba pasirodė
Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos pranešimas Švedijos miškininkystės
modelis slaptai, Lietuvos generalinės urėdijos vadovo iniciatyva jis buvo
išverstas į lietuvių kalbą ir išplatintas Seimo nariams.
Taip pasielgta neatsitiktinai. Valstybinių miškų pareigūnai nuolat barami esą
dėl netinkamo ūkininkavimo ir kaip pavyzdys jiems brukamas švedų miškininkystės
modelis.
SSNC pareiškimas yra teisingas, drąsus ir paskelbtas laiku. Greičiausiai bus
sustabdyta tai, kas vadinama stebuklinga ekonomika. Jokio stebuklo ten nėra.
Mūsų valstybiniai miškai biudžetą papildo daugiau negu švedų. Švedijos
valstybinių miškų sektorius per programas ir įvairioms valstybinėms
miškininkystės institucijoms skiriamas lėšas iš valstybės biudžeto dotuojamas
apie 40 mln. eurų. Tuo tarpu Lietuvos valstybinių miškų sektorius nedotuojamas,
o papildo biudžetą daugiau nei 40 mln. Lt dividendų. Šiais metais planuojama
į valstybės biudžetą sumokėti 195 mln. Lt, tai sudaro 38 proc. visų pajamų,
ŪP aiškino gen. urėdas B. Sakalauskas. Pasak jo, kai kurie mūsų politikai ir
kiti suinteresuoti asmenys lygina švedų ir mūsų valstybinių miškų ūkių
rodiklius, nekreipdami dėmesio į tai, kad kai kurios švedų akcinės bendrovės
užsiima ne tik miško auginimu, bet ir gamina celiuliozę. Jie vieno hektaro
miško rodiklius pateikia kartu su pajamomis už celiuliozę. Tokiu atveju bendras
vidaus produktas padidėja net šešis kartus. Tai kam lyginti nepalyginamus
dalykus, stebisi B. Sakalauskas.
Matyt, jausdamas nuoskaudą dėl nuolatinių priekaištų, jog atseit prastai
ūkininkaujama, gen. urėdas pareiškė: Mes pateikiame alternatyvius argumentus,
bet kai kam jie neįdomūs, nenaudingi ir dėl to neskelbiami(...).
GMU info
parengta pagal ŪP
Su visu straipsniu galite susipažinti
laikraščio Ūkininko patarėjas 2011 m. Spalio 27 d. Nr. 127