Pastaruoju metu netylant diskusijoms ir raginimams privatizuoti valstybinės reikšmės miškus,  pertvarkyti valstybinių miškų valdymą - valstybės įmones miškų urėdijas reorganizuoti į akcines bendroves, Lietuvos Respublikos Seimas, pirmininkaujant Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojui Česlovui Juršėnui, priėmė Seimo rezoliuciją „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“, tuo išreikšdama ir užtvirtindama LR Seimo poziciją, kad Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra stabilumo garantas išlaikant tvarią, profesionalią ir kompleksinę miškininkystę.

   Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai pritarus Seimo narių Jono Šimėno ir Justino Urbanavičiaus parengtai rezoliucijai dėl valstybinių miškų išsaugojimo, rezoliucijos projektas prieš savaitę buvo įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Kovo 2010 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Seime pranešimas VIR

(iš Seimo plenarinių posėdžių)

   Seimas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad miškai – svarbiausias šalies atsinaujinantis gamtos turtas, o jo reikšmė yra neįkainojama formuojant Lietuvos kraštovaizdį bei kuriant piliečiams gyvenimo aplinkos kokybę ir sąlygas poilsiui, kovo 18 d. priėmė Seimo rezoliuciją „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“ (balsavo: už - 77, susilaikė 1).

   Be to, Rezoliucijoje pabrėžiama, kad miško produkcija yra svari dalis šalies ekonomikoje. Nepaisant miško nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti tinkamai saugomas ir tvarkomas, o jo teikiamos gėrybės racionaliai naudojamos ir išsaugojamos ateities kartoms.

   Seimas, siekdamas užtikrinti subalansuotą miškų ūkio vystymąsi, miškų ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo tęstinumą, pareiškia, kad Lietuvos miškų ūkio darnaus vystymosi politika ir jos įgyvendinimo strategija turi būti formuojama:

            „1) didinant Lietuvos miškingumą apželdinant mišku nederlingiausius ir kitus nenaudojamus žemės plotus, kuriuose miško įveisimas prisidėtų prie Lietuvos gamtinio kraštovaizdžio formavimo bei ekologinio stabilumo didinimo;

            2) užtikrinant miško ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir visuomenės bendrųjų reikmių, susijusių su miškais, tenkinimą; užtikrinant  racionalų, nepertraukiamą ir subalansuotą miško išteklių naudojimą, neviršijant moksliškai pagrįstos subalansuotos miškų kirtimo normos, derinant miškų ūkio galimybes su šalies ūkio poreikiais;

            3) išsaugant miškuose kompleksiškumą, apimantį miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą, prekybą mediena ir kitais miško ištekliais; valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalinga;

            4) siekiant greičiau užbaigti nuosavybės teisių sugrąžinimą buvusiems žemės ir miškų savininkams iš tam skirtų rezervinių miškų, o likusius – nedelsiant perduoti valstybinių miškų urėdijoms, taip užbaigiant žemės reformą miškuose;

            5) išsaugant miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir kitiems valdytojams priskirtų valstybinės reikšmės miškų statusą ir esamas apimtis, kurios turi didelę reikšmę tvarkant ir naudojant šalies miškus; būtent juose yra suformuota per 80 procentų saugomų teritorijų, rezervatinių, ekosistemų apsaugos, rekreacinių, apsauginių ir kitų specialios paskirties miškų“.

   Šios rezoliucijos iniciatoriai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Jonas Šimėnas, Justinas Urbanavičius ir Vaidotas Bacevičius yra įsitikinę, kad „Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai, papildančiai ekonominį šalies vystymąsi ir tai liudija apie sistemos tvarumą, todėl bet kokios miškų reformos ir pertvarkymai turi būti grįsti Lietuvos miškų ūkio tradicijomis, specialistų praktine patirtimi, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę bei valstybės interesus“.

Vida Nacickaitė (2396203)

Seimo ryšių su visuomene skyrius