Informacinis pranešimas
Dėl automatinės gaisrų stebėjimo sistemos miškų urėdijose

Lietuvoje šiuo metu 40 proc. visų miškų yra didelio, 23 proc. vidutinio ir 37 proc. mažo gamtinio degumo. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600-800 miško gaisrų, kurie kasmet pažeidžia apie 300 ha miškų
Bendrą valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos bei nacionalinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.
Vykdant Lietuvos miškų ūkio ir jos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą 2007-2010 m. 2007 m. parengta Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija.  Techninė komisija įvertino parengtą studiją ir pripažino, kad Antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius tikslinga montuoti GSM operatorių bokštuose, kurie ženkliai aukštesni ir turi elektros tiekimą, apsaugos sistemas. Be to, miškų urėdijoms sumažėtų išlaidos priešgaisrinių bokštų remontui.
Antžeminėms automatinėms miško gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, numatyta priemonės finansavimo maksimali suma 52.5 mln Lt. Pagal priemonės administravimo taisykles, didžiausia paramos suma vienam projektui – 1 381 120 Lt (pagal priemonės veiklos sritį – bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas). Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Žmonės stebėdami iš bokštų pavargsta stebėjimo metu, neišpildomas matomumo užtikrinimas ir efektyvumas dienos eigoje, automatinė sistema minėtus faktorius eliminuos.
Nesant Lietuvoje analogų (sistemos plėtojamos nuo 1997 metų Prancūzija, Italija, Vokietija 158 bokštai su detektoriais, Čekija, Estija 5 bokštai, Kanada-JAV-Slovakija-PAR-Portugalija 119 bokštų) pirkimo objekto techninės specifikacijos buvo sudaromos demonstravimo - eksperimentavimo būdu. Gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą ( 2009-06-11 d. Nr. 4S-1933) dėl Antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų darbo demonstravimo, komisija organizavo šių sistemų darbo demonstravimą VĮ Varėnos miškų urėdijoje.
Po sistemos demonstravimo technine komisija ir ekspertai aprobavo bei parengė sistemos techninę specifikaciją. Konkurso skelbimuose buvo nurodyta vienos miškų urėdijos preliminari projekto suma 2.0 mln Lt, o ne visų 25 projekte dalyvaujančių subjektų su 84 įrengiamais objektais, taip pat preliminari bendra viso projekto suma 50 mln Lt, kuri atspindi visų 25 subjektų, t.y. 24 miškų urėdijų ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko projekto sumą, tuo tarpu spaudoje sąmoningai nurodyta nepatikslinta tik vienos miškų urėdijos projekto kaina. Viešojo pirkimo komisija atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos pareikštas pastabas ir rekomendacijas ( 2009-12-18 d. Nr. 4S-4399) ir su ekspertais atlikusi ekspertinį vertinimą, nustatė laimėjusį pasiūlymą. 2010 m. kovo 9 d. Generalinė miškų urėdija pasirašė preliminarią sutartį su rangovu. Konkurso dokumentus išnagrinėjus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pažeidimų nebuvo nustatyta ( 2010-09-13 d. Nr. BRK-(15.10)-2760.
Galimybių studijos duomenimis (bendra projekto suma 47.6 mln Lt),
Viešojo pirkimo pasiūlymas (43.6 mln Lt), kaina sumažėjo 10%, detektorius numatoma įrengti 82 bokštuose.
Viešojo konkurso metu Generalinė miškų urėdija gavo tris tiekėjų pasiūlymus. Viešojo pirkimo komisija 2010-02-17 d. išnagrinėjusi UAB „Telekonta“, UAB „Atea“ ir UAB „Fima“ pasiūlymus viešajam pirkimui nustatė (protokolo Nr. 7B-42, priedas Nr. 19), kad UAB “Telekonta” pasiūlyme pateikti techniniai duomenys ekspertų atliktu vertinimu labiausiai atitiko techninėse specifikacijose nustatytus reikalavimus, šiam pasiūlymui suteikta 60 balų. Laimėtu pasiūlymu pripažintas UAB „Telekonta“ pasiūlymas. UAB „Telekonta“ pasiūlymo kaina 43.6 mln Lt, UAB“ Atea“ pasiūlymo suma 27.7 mln Lt, UAB „Fima“ pasiūlymo suma 45.4 mln Lt.
UAB „ATEA“, PARATRONIC SA, UAB „NT Service“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikto pasiūlymo ekspertinio vertinimo metu nustatyti esminius trūkumus:
1. Sistema neveikia automatiniu režimu (jeigu sistemos aptarnavimą prilyginti automatiniam režimui, dėl susidariusių papildomų išlaidų sistemos kaina būtų 2 – 2,5  karto didesnė ir sudarytų apie 55-69 mln Lt);
2. Nėra loginio ir skaičiavimais pagrįsto pagrindimo dėl konkurso sąlygose nurodytų gaisro aptikimo-detektavimo parametrų. Nepateikta gamintojo informacija apie siūlomos miškų gaisrų detekcijos sistemos realius pavojaus aptikimo patikimumo parametrus;
3. Nepateikti naktinio stebėjimo įrodymai;
4. Nepateikti vaizdo stebėjimo kameros parametrai;
5. Nėra aiškios atskirų projekto sudedamųjų dalių įgyvendinimo schemos, abejotina, kad tiekėjas išsivaizduoja kaip projektas bus realizuotas;
6. Reagavimas į techninius gedimus visiškai neatitinka konkurso sąlygų, abejotina, ar deklaruojamas diagnostikos centras veikia 24/7 režimu;
7. Licencijų perdavimo sąlygos neatitinka konkurso sąlygų;
8. Nėra aiškaus detektavimo bei ryšio įrangos įžeminimo (žaibolaidžių įrengimo) sprendimo (sistemos eksploatavimo metu 2010-2011 jau du kartus žaibosauga išsaugojo detektorius nuo žaibo pažeidimo);
9. Pasiūlyme nėra patvirtinimo, kad įmonės atstovai buvo apmokyti gamintojo;
10. Viešoje erdvėje (interneto portaluose) pateikiama informacija prieštarauja tiekėjo pateiktai deklaracijai.

Reikia akcentuoti, kad įdiegus antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, pagal pateiktą statistiškai Vokietijos valstybinių miškų patirtį nuo 2002 metų, šalyje turėtų sumažėti miško gaisrų apimti miško plotai nuo 400 ha iki 200 ha, o vidutinis gaisro plotas nuo 0,5 iki 0,3 ha. Sumažėjus miško gaisrų, atmosferoje sumažėtų kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, kurie yra labai kenksmingi žmogaus sveikatai. Šią ekologinę-ekonominę naudą finansiškai sunku įvertinti.1 ha miško įveisimas gaisravietėje sudaro apie 3000 Lt neįskaitant gaisravietės išvalymo išlaidų, išdegusio miško vertė yra apie 7500 Lt. Perpus sumažėjus miško gaisrų plotams per metus šis ekonominis skaičiuojamas efektas būtų apie 1.8-2.0 mln. Lt.
Diegiama vieninga automatinė sistema veiks automatiniu režimu visą parą, taip eliminuos trūkumus, kurie atsiranda dabartiniu metu: stebėtojo bokšte (žmogaus) nuovargis, pabojingos, sunkios ir alinančios darbo sąlygos bokšte, dėl šių priežasčių nėra užtikrinamas stabilus ir tikslus budėjimo rėžimas. Taip pat reiktų atsižvelgti ir į buvusius mirtinus nelaimingus atsitikimus vykdant priešgaisrinius budėjimus miškų urėdijose.

GMU info