Egzistencinė miško vertė

Mokslininkai teigia, kad galimybė būti medžių apsupty daug vertingesnė už medieną

JAV Merilendo universiteto mokslininkų grupė nustatė, kad malonūs pojūčiai, kuriuos žmogus patiria vienos dienos poilsio miške metu, prilygsta 240 litų.

Rekreacinė miškų vertė apskaičiuota apklausiant 461 vieno valstybinio gamtos parko lankytojus per metus. Žmonių klausta apie lankymosi trukmę, atstumus, dažnumą, degalų, stovėjimo aikštelių kainas, maisto išlaidas išvykos metu, kitas medžiagines sąnaudas, susijusias su išvyka į gamtos parką. Taip pat buvo klausiama ir apie jų pajamų dydį, laisvalaikiui gamtoje skiriamus pinigus, lankymosi miške tikslus, jame patiriamas emocijas. Vėliau ekonomistai sudarė įvairius analizės modelius ir formules. Jomis remiantis ir apskaičiuotas „vartotojo likutis“, turintis konkrečią piniginę išraišką – tai 240 litų vienam žmogui per vienkartinį lankymąsi sukultūrintame miške. Į skaičiavimus neįtraukti kai kurie ekonominiai miško aspektai, tokie kaip ekvivalentinė miško reikšmė vietos ekonomikoje.

Kiek vėliau JAV mokslininkai savo tyrimus išplėtė ir nustatė dar vieną labai svarbų dalyką – tą miško vertę, kurios paprastai neįvardina net profesionalūs miškininkai. Tai – egzistencinė miško vertė. Palyginus piniginę išraišką matyti, kad ji ne tik didesnė už rekreacinę miško vertę, bet iš viso yra pati didžiausia. Pasirodo, kad net tiems žmonėms, kurie niekada nevyksta į mišką, užtenka vien žinoti, jog apskritai kažkur yra miškai ir kad jie turi galimybę ten bet kada apsilankyti. Jie yra pasiruošę mokėti tam tikrą pinigų sumą, kad tokia galimybė visada išliktų. Savo tyrimais amerikiečių mokslininkai siekė išsiaiškinti mažiausią pinigų sumą, kurią jų apklausiami žmonės laikytų lygiaverte kompensacija už tam tikro ploto miškų iškirtimą. Respondentai patys laisvai galėjo įvardyti įvairaus dydžio pinigų sumas. Apibendrinus atsakymus paaiškėjo, kad vidutiniškai ji sudarė 937,5 Lt vienam suaugusiam žmogui per metus. Pasak mokslininkų, tai rodo, kad suma, kuri būtų išmokėta kaip kompensacija už iškirstą mišką, daug kartų viršija pelną, gaunamą iškirtus atitinkamo ploto mišką ir pardavus iš jo gautą medieną.

Lietuvoje, žinoma, jokių panašių tyrimų dar niekas neatliko. Mūsų visuomenė iki šiol labai jautriai, bet neretai ir neteisingai reaguoja į bet kokius miško kirtimus. Dažnai mūsų piliečiai net nenori girdėti apie jokius ūkinius miškus ir kad juose esantys medžiai, kaip kokie žemdirbio pasėti javai, atėjus laikus paprasčiausiai turi būti nupjauti. Be to, absoliuti dauguma Lietuvos privačių miškų savininkų beveik nieko nedaro savo valdose. Gal jie tiesiog intuityviai džiaugiasi ta egzistencine miško verte?

„WTOP news.com“,

„Miškų“ inf.