Karštis - nauja šaltojo karo fazė?
"Lietuvos žinios",
Pelenais virtę
kaimai, nuo dūmų trokštanti Maskva, išdegęs derlius - ar tik nebus visa tai
priešų darbas? Tokios teorijos jau sklando anomalinius karščius išgyvenančioje
Rusijoje.
Ši savaitė
pusei Rusijos gyventojų žada tik pragarą - jie turi kentėti 40 laipsnių karštį.
Rusijos europinės dalies centriniuose regionuose temperatūra dieną laikosi iki
38 laipsnių, o rytinėse Maskvos, Riazanės, Vladimiro,
Tulos, Oriolo, Lipecko, Tambovo, Voronežo, Belgorodo ir Kursko srityse ji pakils net iki 42 laipsnių.
Karštis pasieks epogėjų Astrachanės srityje - ten
oras įkais iki 43 laipsnių.
Nepakeliamas
karštis išprovokavo Rusijoje įvairias netikėtas ir keistas jo kilmės versijas.
Daug kas kalba, kad tai Viešpaties bausmė už nuodėmes, bet dabar pasigirdo ir
tokia hipotezė, jog anomalinę temperatūrą sukėlė naujas JAV klimatinis ginklas.
Tai verčia kai kuriuos rusus įtarti, jog prasidėjo naujas šaltojo karo etapas.
Visa tai plačiai aptariama Rusijos žiniasklaidoje, tačiau vokiečių leidinio
"Frankfurter Rundschau"
žurnalistus labiausiai nustebino tai, kad informaciją apie slaptą amerikiečių
ginklą ir šaltąjį karą išplatino Kremliui artima informacijos agentūra "RIA Novosti". Vien tai, kad
tokią provokuojančią informaciją paskleidė agentūra, glaudžiai susijusi su
aukščiausiu valdžios sluoksniu, nurodo sąsajas su politika. Įrodinėjant, kad
karštis - nauja šaltojo karo fazė, pasitelkiama net Zbigniewo
Brzezinskio, buvusio Baltųjų rūmų patarėjo, knyga.
Atseit JAV naudinga, kad Rusijoje siaučia sausra ir gaisrai, sunaikintas
derlius. Tokia teorija, vokiečių žurnalistų nuomone, mažų mažiausiai nerimta ir
jau tikrai neverta, kad ją platintų "RIA Novosti".
Kad ir kokių
būtų versijų, Rusija išgyvena karščiausią per visą meteorologinių stebėjimų
istoriją vasarą. Jau dabar aišku, kad sausra reikšmingai kirto per grūdų
eksportą. Rusijos ekologai kaltina vyriausybę prasta miškų ūkio priežiūra, o
Vakarai laukia, kad Maskva pakeis savo požiūrį į išmetamas dujas.
Žūsta derlius
Karštis naikina
grūdinių kultūrų derlių Rusijoje. Specialistai teigia, kad tokio masto derliaus
žūties dėl meteorologinių sąlygų dar nebuvo užfiksuota. Manoma, kad šių metų
grūdų derlius bus 25 proc. mažesnis nei pernai. Ekspertai ramina, kad vidaus
vartotojams nėra ko jaudintis, bet eksportas nukentės. Pastaraisiais metais
Rusijai pavyko įsitvirtinti pasaulio rinkoje kaip vienai didžiausių grūdų
eksportuotojų - ji nusileido tik JAV ir Kanadai. Katastrofiška padėtis Rusijoje
jau paveikė pasaulio rinką - grūdai pabrango trečdaliu. Tiesa, tai siejama ir
su grūdų gamybos sumažėjimu Kazachstane bei gandais apie Ukrainos eksporto
apribojimą. Be to, esama būgštavimų, kad Juodosios jūros regiono, kurio sausra
nepaveikė, žemės ūkio įmonės laiko grūdus laukdamos kainų pakilimo.
Rusijos grūdų
sąjunga prognozuoja, kad grūdų derlius sumažės nuo 85 mln. tonų pernai iki
72-78 mln. tonų, vadinasi, eksportas sumažės nuo 22 mln. iki 11-19 mln. tonų.
Sąjunga paragino vyriausybę užkirsti kelią kainų didėjimui parduodant grūdus iš
atsargų, nes neprotingas kainų augimas gali turėti pavojingų padarinių, tokių
kaip gamybos sumažėjimas.
Iš miškų į kontoras
Dar vienas
baisus karščių Rusijoje padarinys - miškų gaisrai. Kai kuriuose regionuose jau
paskelbta nepaprastoji padėtis.
Ekologai
nurodo, kad nuo 2006 metų, kai buvo priimtas Miškų kodeksas, panaikinta
centralizuota miškų apsauga nuo gaisrų. Anksčiau kiekviename miške buvo žmogus,
kuris aptikdavo vos įsiplieskusį gaisrą, bet dabar miškininkų sumažinta 75
proc., o į darbą kontorose priimta 12 tūkst. valdininkų. Prireikia savaitės,
kad būtų permesta priešgaisrinė technika. Premjeras Vladimiras Putinas nutylėjo
šią kritiką per susitikimą su regionų gubernatoriais, jie gavo velnių, kad
prastai valdo situaciją.
Tuo tarpu Maskvą
ir vėl gaubia smogas - miškai ir durpynai tebedega aplink sostinę. Tikriausiai
maskviečiams teks gyventi dūmuose iki pat spalio, kai prasidės rudens dargana.
Stiprus degėsių kvapas juntamas net Maskvos centre. Gyventojai raginami
uždaryti butų langus, kad apsisaugotų nuo sveikatai kenksmingų dalelyčių.
Medikų teigimu, kvėpuoti tokiu oru yra tas pats, kas surūkyti per dieną du
pakelius cigarečių.
Gal pasikeis kursas?
Karščio ir
gaisrų akivaizdoje Rusijos vadovybė buvo priversta pripažinti, kad pasaulinis
atšilimas egzistuoja. Liepos 30 dieną per susitikimą su tarptautinių sporto
organizacijų vadovais prezidentas Dmitrijus
Medvedevas paragino "energingiau imtis pastangų, kad būtų sustabdyta
klimato kaita". Tai milžiniška D.Medvedevo metamorfozė, nes dar pernai jis
pareiškė, jog Rusija, pagal atmosferos taršą užimanti trečią vietą pasaulyje,
iki 2020 metų padidins išmetamųjų dujų kiekį dar 30 procentų.
Rusijoje buvo
vykdoma plati kampanija prieš pasaulinio atšilimo teoriją. Pirmasis kanalas
parodė dokumentinį filmą "Vienos apgavystės istorija, arba Pasaulinis
atšilimas", paskui įsilaužta į pasaulio klimatologų
elektroninį susirašinėjimą ir tie laiškai, verčiantys abejoti pasauliniu
atšilimu, buvo paviešinti.
"Rusija
visuomet laikėsi pozicijos, jog klimato kaitą išgalvojo Vakarai, kad
parklupdytų Rusiją", - sako "Greenpeace"
atstovas Vladimiras Čiuprovas. Gali būti, kad
D.Medvedevo kalba reiškia kurso pasikeitimą, bet įtikinti paprastus žmones
sunkiau nei valdininkus.