Aušta 2010 metų liepos 26 - osios rytas. Kol kas jis nieko gero nežada, nes saulės spindulėlių visai nematyti. Apniukusio brėkštančio ryto rūką skrodžia skaisčiai geltonas autobusiukas su linksmai nusiteikusiais jaunaisiais miško bičiuliais, kurie visą paskutinę liepos savaitę žada turiningai praleisti pajūryje. Nors kelias tolimas, bet jis tikrai neprailgsta, ir gana greitai pasiekiame „Žaliosios vasaros“ stovyklavietę. Ji įsikūrusi gana atokioje vietoje, puikioje Irenos ir Antano sodyboje, kurioje mes svečiuojamės jau nebe pirmus metus ir kaskart vis sutinkami kaip vasaroti sugrįžę vaikai ar anūkai. Gera čia, ramu ir šilta. Vos tik atvykę einame pasisveikinti jūros – maudytis šaltoką dieną nelabai smagu, bet kojų įmerkti į krantan besimušančias bangas nei vienas neatsisakėm. Ir jūra mus, ir mes ją pasitikome audringai – juk visus metus nesimatėme!

Netrukus susipažinom ir su kitų miškų urėdijų stovyklautojais, su kurias mielai leidome laiką visą savaitę – kartu valgėme, žaidėme, dirbome, kartu pramogavome. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet stovyklos organizatoriai pasiūlė mums keletą neužmirštamų ekskursijų. Aplankėme medienos apdirbimo įmonę „Medis”, kurioje nedidelis kolektyvas savo kruopštumu, jaunatviškomis idėjomis ir nepakartojamais gaminiais paliko neišdildomą įspūdį. Pramogų komplekse „HBH Juozo alus” lankėmės nebe pirmą kartą, tačiau čia niekados neprailgsta laikas dėl gražios aplinkos, siūlomų pramogų, viliojančio medinių skulptūrų tako. Telšių miškų urėdijos rekreaciniame objekte „Žvėrinčius” mus svetingai pasitiko girininkas P. Dabrišius su visu būriu persekiojančių ožių. Supažindino mus su ruduoju lokiu Timofėjumi, visa šernės Jadzės šeimyna, pirmą kartą pamatėme lūšis ir jų mažylius, iš narvų išdidžiai mus stebinčius didžiuosius apuokus, mutantes žiurkes, kurios savo išvaizda primena mūsiškius bebrus. Bene didžiausią įspūdį paliko vilkai, kurie, anot girininko, yra puiki terapija visko persisotinusiems valdininkams.

Kiekvienąkart atvykę į „Žaliąją stovyklą” mes žinome, kad čia ne tik smagiai leisime laiką, bet ir atliksime žmogiškąją pareigą – dalyvausime gerumo akcijoje „Viltis”. Šiemet mes vėl lankėmės Palangos reabilitacijos ligoninėje ir stengėmės jos darbuotojams padėti sutvarkyti aplinką, kad ji dar labiau džiugintų šioje ligoninėje besigydančius pacientus. Darbo rezultatais likome patenkinti, o ir pats ligoninės direktorius mūsų pastangas įvertino labai palankiai, dėkodamas visų pacientų vardu. Gera padėti tiems, kuriems labiausia to reikia.

Savaitė netruko prabėgti. Vėl pirmadienis ir tas pats geltonas autobusiukas jau laukia mūsų. O mes vėl bėgame prie jūros, tik šįkart atsisveikinti jos... Iki kitos vasaros!

JMBB „Dainava”