Dušnionių girininkijoje, prie senojo Druskininkų plento pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakčiai.

Šioje Dušnionių miško vietoje 1938 metais buvo pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui, suošė 400 ąžuolaičių jaunuolynas. Paminklinis akmuo su Gedimino stulpais, užrašu „Lietuva XX" ir Antano Smetonos žodžiais: „Ne tik pagarba, bet ir meilė medžiams dera" auklėjo kartas tėvynės meilės dvasia.
Pokario metais akmuo užkliuvo aktyvistams, buvo nugabentas į Raitininkų apylinkes, nutašytas, perrašytas ir jau tarnavo priešiškiems tikslams.

Punios šilo 3; 4; 9; kvartalai –142 ha –rezervatas, kuriame jau 40 metų nevykdoma jokia ūkinė veikla. Ypač vertingas kv. 3 skl. 7, kuriame auga itin produktyvus apie 480 ktm./ha medynas. Jo sudėtis: 8P(170) ,1E(150),1Ą(150) Šiame sklype auga aukščiausia Lietuvos pušis, kurios aukštis 42 m., diametras 1,3 m. aukštyje 65 cm.

Punios g-jos muziejus atidarytas 1979 metais. Muziejaus paskirtis—atspindėti Punios šilo, kaip unikalaus, vertingo miško masyvo, įdomybes, girininkijos istoriją, išsaugoti praeitin nueinančios kaimo buities padargus, senovinius miško ruošos įrankius, ugdyti meilę gamtai.

 

VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 743 kvartale, pasinaudojusi ES parama, VĮ Alytaus miškų urėdija įkūrė rekreacinę zoną , kaip skulptūrų parko aplink Alytaus piliakalnį tęsinį, kuri neabejotinai įsijungs į regiono rekreacijos ir turizmo karkasą.
Aukščiausia Lietuvos eglė – Norūnų miško 42 kvartale. Urkupio upelio šlaite, netoli Nemuno. Aukštis 44,5 m.
Alytaus piliakalnis Alytaus piliakalnis, buvo įrengtas natūraliame kalne Nemuno ir Alytupio upelio santakoje dešiniajame Nemuno krante. Teigiama, kad XIV a. čia stovėjo medinė pilis - vienas iš Lietuvos gynybos pastatų nuo kryžiuočių - kurią 1377 m. kryžiuočiai sudegino. Manoma, kad Alytaus piliakalnis su senovės gyvenviete davė pradžią Alytaus miestui. Istoriniu aspektu tai yra vertingiausia miesto vieta. Dabar piliakalnis ir aplinkinės vietos - istorinis-landšaftinis draustinis. Piliakalnio papėdę puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“.
1997 metais Dzūkijos krašto medžio drožėjai pradėjo kurti lietuvių tautos senojo tikėjimo šventyklos interpretaciją, - Žaltės slėnį. Išdrožta vienas pagrindinių lietuvių dievų - Perkūnas, laikantis žaibą palaipsniui pereinantį į žaltį. Prieš šią skulptūrą - akmeninis aukuras - šventos ugnies vieta, kurią saugo keturios vaidilutės. Įspūdingi slėnio vartai, simbolizuojantys perėjimą į kitą erdvę, skiriantys gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius, nes netoliese, 10 kv. V-VII amžiaus pilkapiai.

“Pasakų takas”, papuoštas pasakų herojų skulptūromis, pritaikytas neįgalių lankytojų poreikiams.

32 kv., priešais Punios piliakalnį per daugelį metų prie Nemuno krantų einančio kelio susiformavo natūrali ąžuolų alėja. Šie medžiai įvardinti viduramžių Lietuvos valdovų vardais, atskiros ąžuolų grupės - žymesnių istorinių įvykių, mūšių pavadinimais. Takui suteiktas” Kunigaikščių ąžuolų alėjos” pavadinimas.